Autentiškumas ir istorija

Kauno „Telegrafas“ yra pirmasis kultūros paveldo objektas Kaune, atkurtas pagal naujai Lietuvoje taikomą autentiškumo sertifikavimo sistemą. „Telegrafui“ įteiktas sertifikatas, rodantis, kad pastatas atkurtas autentiškai, išsaugant svarbiausias unikalias istorines savybes ir pritaikant jį naujam gyvenimui. Ypatingą interjero stilių „Telegrafe“ kuria išsaugotos autentiškos interjero detalės – ažūriniai plieniniai laiptai, autentišku lubų lipdiniai, restauruotos autentiškos viso pastato medinės durys, nudažytos originalia spalva, kokia buvo tik pastačius „Telegrafą“. „Telegrafo“ projektas – tai sugrįžimas prie visų mūsų autentiškumo šaknų.

1879 m.

Rusijos imperatorius Aleksandras II nusprendė Kaune statyti pirmosios klasės Tvirtovę. Fortų ir kitų įtvirtinimų statybos prasidėjo 1882 m. XIX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje buvo suprojektuoti ir pradėti statyti pastatai skirti Tvirtovės administracijai.

Nuotraukos šaltinis: Lietuvos nacionalinis valstybės archyvas.

1891 m.

Kauno Tvirtovės karinio telegrafo stotis buvo įkurtas 1891 m. rudenį. Telegrafo stotis pradžioje buvo aprūpinta apie 30 telegrafo aparatų ir apie 100 km laido ryšiui palaikyti.

Nuotraukos šaltinis: Lietuvos nacionalinis valstybės archyvas.

1901 m.

1901 m. pabaigoje įsteigta Kauno Tvirtovės karinių karvelių stotis. Karveliai, kaip ir karinis telegrafas, turėjo palaikyti ryšį tarp Tvirtovės ir veikiančios kariuomenės. Pradžioje stotis turėjo 250 pašto karvelių, vėliau jų skaičius išaugo virš 300.

Nuotraukos šaltinis: Lietuvos nacionalinis valstybės archyvas.

1911 m.

Prieš Pirmąjį Pasaulinį karą. Kauno Tvirtovės telegrafas pasipildė ir kitomis ryšio priemonėmis - Žaliakalnyje buvo įrengta kibirkštinė radijo stotis, kuri buvo naudojama telegrafo ryšiui tarp Tvirtovės ir Vilniaus, Peterburgo bei karo metu tarp Tvirtovės ir veikiančios kariuomenės. Primityvi stotis neleido perduoti pranešimų balsu, o skleidžiami plataus dažnio signalai veikė Morzės abėcėlės principu ir buvo tik kaip radiotelegrafas.

Nuotraukos šaltinis: Lietuvos nacionalinis valstybės archyvas.

1911 m.

Per mėnesį telegrafo stotis gaudavo vidutiniškai apie 500 telegramų, kurių vieną vidutiniškai sudarydavo 16 žodžių. Išsiųstų telegramų skaičius buvo dvigubai mažesnis.

1915 m.

Per Pirmąjį Pasaulinį karą, Kaunas kurį laiką gynėsi, tačiau 1915 m. rugpjūčio 18 d. Kauno Tvirtovė buvo užimta. Besitraukianti rusų kariuomenė padegdama sugadino Tvirtovės kibirkštinę radijo stotį bei sudegino visus telegrafo slaptuosius šifrus.

1929 m.

Kaunui tapus laikinąja Lietuvos sostine, pastatas K. Donelaičio g. 25 virto Švietimo ministerijos rūmais, o nuo 1929 m. čia persikėlė Aukštesnioji policijos mokykla.

Nuotraukos šaltinis: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus.

Gana dairytis, susitikim!

Gana dairytis, susitikim!

Užsiregistruok apžiūrai,
Tomas